Kelionės į... kosmosą
Pranešimas spaudai apie Lietuvoje pradėtą platinti paslaugą - keliones į kosmosą.
Straipsniui kalbinta „Molėtų observatorijos“ vadovė habil. dr. Gražina Tautvaišienė ir Lietuvoje skrydžius platinančios kompanijos „Glotera“ vadovė Vilma Kondratienė.
Ar skristumėte į kosmosą už 450 tūkst. dolerių?
Po 17 metų atkaklaus darbo „Virgin Galactic“ mokslininkai sėkmingai tęsia darbus kosminio turizmo srityje. Britų milijardieriaus Richardo Bransono įkurta kompanija siūlo įsigyti bilietą, leisiantį pakilti virš žemės orbitos. Keleiviams kol kas nekeliami jokie apribojimai, o bilieto kaina šiuo metu siekia 450 tūkst. JAV dolerių.
Eilėje teks palaukti 4 metus
Prie kosminio modulio prijungtas erdvėlaivis vos per 45 minutes pasiekia 80 km. aukštį. Iškart po to seka atsiskyrimas ir milžinišku, 4000 km/val. greičiu, keleiviai iššaunami į kosmosą.
„Mažas erdvėlaivis talpina vos 6 kosmoso turistus. Pakibę virš žemės ir veikiami gravitacijos jie gali atsegti diržus, ir pro langus stebėti supančią visatą. Specialiai tam erdvėlaivyje įrengti 17 langelių, įspūdingą vaizdą įgalinančių matyti ypač plačiu kampu,“ - pasakoja vienintelės Lietuvoje skrydžius platinančios kompanijos „Glotera“ vadovė Vilma Kondratienė.
Moteris tikina, kad šiuo pasiūlymu jau susidomėjo ir savo eilės laukia 800 aštrių pojūčių mėgėjų. Jei anksčiau buvo teigta, kad erdvėlaiviai kils bent kartą per mėnesį, tai dabar kompanija pažada, jog visų laukiančių svajones turėtų įgyvendinti iki 2027 m. pabaigos. Tuo tarpu naujiems interesantams savo skrydžio gali tekti luktelėti mažiausiai 4 metus.
„Skrydžio kaina - 450 tūkst. Iš vienos pusės tai didžiulė suma, bet man labai patiko Kellie Gerardi mintis. Ji prieš porą savaičių dalyvavo vienoje iš kosmoso misijų. Mokslininkė teigia, kad tiek pat kainuoja geros komplektacijos „Bentley“ automobilis. Tačiau pasaulyje važinėja daugybė „Bentley, o kelionė į kosmosą - viso gyvenimo įvykis,“ - mintimis dalinasi V.Kondratienė. „Mes savo klientams siūlome įdomias, netikėtas, neįprastas keliones. Povandeniniai laivai, povandeniniai viešbučiai, įvairūs skrydžiai. Bet taip, tai brangiausia ką šiuo metu turime. Įprastai žmonės įsigyja keturis kartus pigesnius nuotykius. Taigi galima sakyti, kad keturios labai brangios kelionės, atitinka vieną apsilankymą kosmose.“
Prieš pat skrydį kiekvienas kosmoso turistas privalės praeiti nuoseklius mokymus bei medicininius patikrinimus. Jie atliekami kosmodrome, įsikūrusiame Naujojo Meksiko valstijoje, JAV. Kiekvienas projekto dalyvis gauna prieigą prie uždaros kosmonautų bendruomenės, o vos praskriejęs virš žemės orbitos bus įtraukiamas į oficialų astronautų sąrašą. Šiuo metu iš visų trijų Baltijos šalių, savo atstovą yra delegavę tik estai.
Kosmosas - žmonijos ateitis
„Molėtų observatorijos“ vadovė habil. dr. Gražina Tautvaišienė tikina, kad kosmosas yra tikroji žmonijos ateitis. Nors Saulės planetų sistema gyvenimui netinkama bus dar negreitai, bet mokslininkės nuomone, ruoštis tam reikia jau dabar - vystyti technologijas, atlikti reikiamus tyrimus ir pan.
„Visada buvo manoma, kad į kosmosą gali išskristi tik superžmonės. Taip nutiko todėl, kad kiekvienas astronautas skrydžio metu privalo atlikti sudėtingas funkcijas. Tam reikia daug mokytis, treniruotis, ugdyti ištvermę. Visa tai tam, kad skrydžio metu nebūtų jokių pašalinių minčių, tik koncentracija į patikėtus darbus. Na, o štai kosminiai turistai skrenda tiesiog pasižvalgyti į Žemės planetą iš tolėliau ir pasivartalioti. Bet tie džiaugsmingi nusileidysiųjų veidai iškalbingi - panašu, kad potyriai yra įspūdingi,“ - šypsosi G. Tautvaišienė.
Tarptautinės astronomų sąjungos komisijos „Lokalioji Visata“ prezidentės pareigas einanti mokslininkė mano, kad kosminis turizmas yra ne tik pramoga, bet ir strategiškas siekis žmones pripratinti prie būsimų kosminių kelionių.
„Šiemet Lietuvoje lankėsi ispanė Sara García Alonso. Ji dirba biotechnologijų srityje ir neseniai vykdytojoje astronautų atrankoje pateko į kandidatų sąrašą. Ji paminėjo įdomų faktą, kad apart fizinių parametrų, didžiulis dėmesys atrankose skiriamas žmogaus charakterio bruožams ir psichologijai. Turbūt esate pastebėję, kad dėl susijaudinimo, negebėjimo kontroliuoti savęs dažnai padaromos didžiulės klaidos - to ir siekiama išvengti,“ - pasakoja specialistė. „Jei paklaustumėte ar aš ryžčiausi tokiam skrydžiui, tai dėl pramogos tikrai neskrisčiau. Fiziniai ekstremalūs pojūčiai manes niekada nedomino. Bet jei reikėtų atlikti mokslinį tyrimą ar palikti Žemę dėl apokalipsės grėsmės - tuomet visai kitas klausimas. Aišku skrisčiau.“
LNK laidoje „Vidurdienio žinios”
Žinutė sudomino ir televiziją. LNK atstovai atvyko patys pakalbinti keliones į kosmosą pardavinėjančios kompanijos vadovės.
